FAKSIMILINIS 1818 METŲ K. DONELAIČIO "METŲ" LEIDINYS, PRISTATYMAS VALDOVŲ RŪMUOSE

2011-02-21

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad 2014 metais sukanka

300 metų, kai gimė žymiausias lietuvių literatūros kūrėjas Kristijonas Donelaitis,

ir kad šios iškilios datos minėjimas sudaro sąlygas aktyvesniam kultūriniam šio Europos regiono bendradarbiavimui, lituanistiniam paveldui atnaujinti ir puoselėti,

Kristijono Donelaičio kūrybai pasaulyje skleisti, kultūrinei bendruomenei Lietuvoje

ir užsienyje telkti, donelaitikai įprasminti, n u t a r i a :

paskelbti 2014 metus Kristijono Donelaičio metais.

(Išrašas iš Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. XI-878)

Žinomas bibliofilas, bukinistas, knygų leidėjas bei mecenatas Vidmantas Staniulis nelaukė 2014 metų ir ...

Kristijonas Donelaitis Valdovų Rūmuose

2011 m. vasario 11 d. Vilniaus kultūros visuomenės atstovai gausiai rinkosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Renesansinėn audiencijų menėn į Vidmanto Staniulio išleistos Kristijono Donelaičio ir Liudviko Rėzos jubiliejams paminėti skirtos knygos – faksimilinio K. Donelaičio „Metų“ (1818) leidinio pristatymą.

Renginyje dalyvavo akademikas Antanas Buračas, prof. Libertas Klimka, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto mokslininkė dr. Liucija Citavičiūtė, Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis, Kultūros ministerijos atstovas Romanas Senapėdis, Valdovų rūmų direktorius Vydas Dolinskas, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė, gausi mokytojos Marijos Puodžiukaitienės vadovaujama V.Staniulio kraštiečių delegacija iš Sintautų (Šakių savivaldybė), Stepono Batoro vengrų kultūros draugijos Lietuvoje vadovė Marija Rubaževičienė, Vilniaus visuomenės atstovai, na ir, žinoma, vakaro “kaltininkai” Danutė ir Vidmantas Staniuliai.

Visus atvykusius į renginį pasveikino vakaro vedėja Valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja dr. Jolanta Karpavičienė, o dr. Vytautas Pinkevičius pasitiko choralais iš K. Donelaičio bendraamžio, vieno geriausių dižiojo J.S.Bacho mokinių Johanno Ludwigo Krebso (1713-1780) rinkinio "Clavierubung" (apie 1744 m.). Aktorius Tomas Vaisieta žodžiais “Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…” tarsi pakviėtė Valdovų rūmų audiencijų menėn patį Kristijoną Donelaitį ir jo žymaus kūrino “Metai” (1818) leidėją Liudviką Rėzą.

V.Staniulio 2010 metais išleistų K.Donelaičio “Metų” pratarmėje akademikas A.Buračas parašė: „Šis faksimilinis Liudviko Rėzos parengto Kristijono Donelaičio (1714-1780) Metų leidimas maloniai žavi savo neįprastais gotiškais šriftais ir kruopščiu vertimu į vokiečių kalbą, siekiant supažindinti kitas Europos šalis su lietuvių renesanso literatūros pradininku. Nors K. Donelaitis Metus parašė apie XVIII a. 8-ą dešimtmetį („Žiemos rūpesčiuose“ minimi Karaliaučiaus gaisrai, kurie buvę 1764 ir 1769 m.), L. Rėza (1776-1840) pirmasis parengė jų leidimą tik 1818 m. Jis suteikė kūriniui ir vėliau taip įprastą Metų pavadinimą, su meile parengė jo paralelų vertimą į vokiečių kalbą. Leidiniui L. Rėza taip pat parašė įvadinį straipsnį, kuriame iškėlė jo reikšmę ne tik lietuvių, bet ir visos Europos literatūrai, aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės vertybių ugdymui, apibūdino eilėdaros savitumus.

K. Donelaičio kūrinys savo sodria kalba žavėjo Adomą Mickevičių, jį skaitė Gėtė ir kiti to meto Europos šviesuoliai, nes jis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idealą, o kartu žadino bundančią Europoje tautinę savimonę lietuvininkų (būrų) pavyzdžiu. Iš šio Metų leidimo visą XIX amžių buvo mokomasi gražios kalbos, jame glūdi daugelio mūsų literatūrinių tradicijų ištakos.

Faksimilinis leidimas buvo sumanytas bibliofilo Vidmanto Staniulio dar 1998 m., atkūrus XXVII knygos mėgėjų draugiją. L. Rėzos leidimo Metų originalas Lietuvoje retas: profesorius Domas Kaunas teigia, kad prieš penkiolika metų pasaulyje buvo užregistruota vos trylika žinomų šios knygos egzempliorių (vėliau pasirodė dar 3), iš jų tik šeši - Lietuvoje. Pasak V. Staniulio, pastaraisiais metais Lietuvoje atrasti dar du Metų egzemplioriai, nors jis savo rankose turėjęs tik vieną iš jų. Leidėjas nuoširdžiai dėkoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus vadovybei, sudariusiai galimybę reprodukuoti žemiau pateikiamą Metų leidimą.

Faksimilinis L. Rėzos Metų leidinys neabejotinai sudomins ne tik lietuvių ir vokiečių kalbų mokytojus, studentus ir moksleivius, bet ir platesnius inteligentijos sluoksnius“.

Vakare kalbėję akad. A.Buračas, prof. L.Klimka, dr. L.Citavičiūtė pažymėjo K.Donelaičio ir L.Rėzos svarbą Lietuvos kultūrai, negailėjo gerų žodžių Danutei ir Vidmantui Staniuliams, beveik po dviejų šimtų metų pakartojusiems pirmąjį 1818 metų „Metų“ išleidimą dabar. Pasak mokslininkų XVII a. antroje pusėje K. Donelaičio parašyta poema „Metai“ – pirmas lietuviškas eiliuotas kūrinys, kuris darė didelę įtaką kitiems to meto lietuvių autoriams, taip pat Europos tautinės savimonės žadintojams. Šioje poemoje apdainuotos didžiosios vertybės – aukšta moralė, šeima ir tėvynės meilė. Tai lietuvių literatūros tradicijoms pagrindą sukūręs leidinys, iš kurio dar visą XIX a. buvo mokomasi gražios lietuviškos kalbos. 1914 m. poema buvo išleista ir Lietuvoje. Poema išversta į beveik 20 užsienio kalbų. UNESCO (Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) 1977 metais įtraukė K. Donelaičio „Metus“ į „Europos literatūros šedevrų biblioteką“.

V.Staniulis „Metus“ išleido su didžiule meile ir atsakomybe Jei ne šviežias spaustuvės dažų ir įrišimo klijų kvapas, būtų galima pagalvoti, kad rankose laikome autentišką 1818 metų leidimą. Knygą leidybai parengė pats Vidmantas Staniulis, koregavo Danutė Baltrušaitienė, maketavo Algė Varnaitė. Faksimilinio leidinio pratarmė ir dedikacijos išverstos į vokiečių ir anglų kalbas. Kaip visada, nuoširdžiai padirbėjo spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ kolektyvas, nes knyga – tiesiog be priekaištų. Leidinio tiražas gerokai per tūkstantį, išspausdinta šimtas numeruotų egzempliorių įrištų oda ir pasirašytų leidėjo, iš kurių 27 egemplioriai skirti XXVIII knygos mėgėjų draugijos nariams, kiti – nusipelniusiems kultūros veikėjams ir knygos bičiuliams.

Leidėjai po vieną K. Donelaičio „Metų“ egzempliorių padovanojo visoms pagrindinėms ir vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms Lietuvoje bei užsienyje, tikėdamiesi, kad moksleiviams ši knyga padės išsamiau susipažinti su Mažosios Lietuvos istorija ir pačiu Kristijonu Donelaičiu.Vakaro dalyviai plojimais pasveikino knygų dovanojimo aktą, kurį iškilmingai pasirašė Vidmantas Staniulis ir Švietimo bei mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis.

Švietimo ir mokslo ministerija pažadėjo, kad V.Staniulio knygyno logotipas bus įtrauktas į rengiamą Lietuvos ir užsienio lietuvių olimpiados programą, o pats leidėjas V.Staniulis bus kviečiamas Lietuvos literatūros (kultūros) elektroninės chrestomatijos, kuri apims XVI-XIX a., Lietuvos istorijos, literatūros, kultūros mokymosi šaltinių Lietuvos ir užsienio lietuviams el. išteklių bazės rengimo konsultantu.

Renginio pabaigoje V.Staniulis nuoširdžiai padėkojo Valdovų rūmų šeimininkams ir visiems dalyviams už gražų priėmimą ir aukštą faksimilinio leidinio įvertinimą, šia knyga apdovanojo visus prelegentus bei vakare dalyvavusius menininkus.

Gal būt todėl, kad vienas XXVII knygos mėgėjų draugijos įkūrėjų Vytautas Steponaitis gimė Sintautuose, šios garbingos draugijos nariu ir aistringu bibliofilu yra iš šio krašto kilęs sintautiškis Vidmantas Staniulis, - mano draugijos pirmininkė Dalia Poškienė. Gal būt todėl, kad V.Staniulis užaugo ir mokėsi netoli Kristijono Donelaičio gimtinės (nuo Sintautų iki Lazdybėlių bei Tolminkiemio nėra nei šimto kilometrų), jis pasirinko K.Donelaičio „Metų“ (1818) faksimilinį išleidimą, - nė kiek neabejoja Vidmanto lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Marija Puodžiukaitienė iš Sintautų. Gal būt...

Mes žinome Vidmanto Staniulio darbštumą bei energiją, aistrą knygoms, meilę Lietuvos kultūrai, atsidavimą savo gimtajam Sintautų kraštui, todėl nespėliokime: donelaitika tik prasidėjo. O kiek dar kitų iškilių Lietuvos rašytojų, poetų, kūrėjų.

Juozas Jacevičius

XXVII knygos mėgėjų draugija

Rašyta anksčiau

2010 m.

Vidmanto Staniulio dovana Lietuvos mokykloms

2010 metais visa Lietuva minėjo žinomo kūrinio „Metai“ autoriaus Kristijono Donelaičio 230-ąsias ir kalbininko, „Metų“ leidėjo bei vertėjo į vokiečių kalbą Liudviko Rėzos 170-ąsias mirties metines.

Kristijonas Donelaitis (gimė 1714 m. sausio 1 d. Lazdynėliuose, Gumbinės apskrityje, mirė 1780 m. vasario 18 d. Tolminkiemyje, palaidotas Tolminkiemio bažnyčioje) – liuteronų pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas.

Pagrindinį savo kūrinį, poemą „Metai“, K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765 -1775 metais, tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugo Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas). Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Leidėjas ciklo dalis kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą (Šaltinis: Vikipedija).

Liudvikas Rėza (gimė 1776 m. sausio 9 dieną Karvaičių kaime Kuršių nerijoje, mirė 1840 m. rugpjūčio 30 d. Karaliaučiuje, ten ir palaidotas) - prūsų lietuvių visuomenės veikėjas, lituanistas, teologas, tautosakininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius.

1825 m kartu su devyniais talkininkais sudarė pirmąjį lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos oder Littauische Volkslieder", kuriame pateikiamos 89 Mažosios Lietuvos liaudies dainos. 1818 metais pirmasis išleido Donelaičio „Metus", o 1824 m. ir pasakėčias.

Žinomas bibliofilas, bukinistas, knygų leidėjas bei mecenatas Vidmantas Staniulis (gimė 1950 m. gegužės 13 d. Kiaulupiuose Sintautų valsč. Mokėsi Sintautų vidurinėje mokykloje, vėliau Kaune, gyvena Kaune) vėl nustebino Lietuvą išleisdamas faksimilinį 1818 metų K.Donelaičio „Metų“ leidinį.

Knygos pratarmėje akademikas A.Buračas rašo: „Šis faksimilinis Liudviko Rėzos parengto Kristijono Donelaičio (1714-1780) Metų leidimas maloniai žavi savo neįprastais gotiškais šriftais ir kruopščiu vertimu į vokiečių kalbą, siekiant supažindinti kitas Europos šalis su lietuvių renesanso literatūros pradininku. Nors K. Donelaitis Metus parašė apie XVIII a. 8-ą dešimtmetį („Žiemos rūpesčiuose“ minimi Karaliaučiaus gaisrai, kurie buvę 1764 ir 1769 m.), L. Rėza (1776-1840) pirmasis parengė jų leidimą tik 1818 m. Jis suteikė kūriniui ir vėliau taip įprastą Metų pavadinimą, su meile parengė jo paralelų vertimą į vokiečių kalbą. Leidiniui L. Rėza taip pat parašė įvadinį straipsnį, kuriame iškėlė jo reikšmę ne tik lietuvių, bet ir visos Europos literatūrai, aukštos moralės, šeimos dorybių bei tėvynės meilės vertybių ugdymui, apibūdino eilėdaros savitumus.

K. Donelaičio kūrinys savo sodria kalba žavėjo Adomą Mickevičių, jį skaitė Gėtė ir kiti to meto Europos šviesuoliai, nes jis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idealą, o kartu žadino bundančią Europoje tautinę savimonę lietuvininkų (būrų) pavyzdžiu. Iš šio Metų leidimo visą XIX amžių buvo mokomasi gražios kalbos, jame glūdi daugelio mūsų literatūrinių tradicijų ištakos.

Faksimilinis L. Rėzos Metų leidinys neabejotinai sudomins ne tik lietuvių ir vokiečių kalbų mokytojus, studentus ir moksleivius, bet ir platesnius inteligentijos sluoksnius“.

Iš tikrųjų, tai labai reikšmingas įvykis Lietuvos kultūroje. Knyga, kaip įprasta V.Staniuliui, vėl labai gražiai išleista. Jei ne šviežias spaustuvės dažų ir įrišimo klijų kvapas, būtų galima pagalvoti, kad rankose laikome autentišką 1818 metų leidimą. Knygą leidybai parengė pats Vidmantas Staniulis, koregavo Danutė Baltrušaitienė, maketavo Algė Varnaitė. Išspausdinta šimtas numeruotų egzempliorių įrištų oda ir pasirašytų leidėjo, iš kurių 27 egemplioriai skirti XXVIII knygos mėgėjų draugijos nariams. Kaip visada, nuoširdžiai padirbėjo spaustuvės „Morkūnas ir Ko“ kolektyvas, nes knyga – tiesiog be priekaištų.

Tačiau įstabiausia yra tai, kad Danutė ir Vidmantas Staniuliai po vieną K.Donelaičio „Metų“ knygą padovanojo visoms pagrindinėms, vidurinėms mokykloms ir gimnazijoms, kurių Lietuvoje yra per tūkstantį. Ši knyga moksleivių rankose bus gyvas susitikimas su istorija, su Mažąja Lietuva, su Kristijonu Donelaičiu.

Ačiū mecenatams Staniuliams, sėkmės kūrybos ir leidybos darbuose. Ilgų Jums gyvenimo metų.

Juozas Jacevičius