SINTAUTŲ PARAPIJA

Sintautų parapijai - 210 metų

1795 metais, žlugus jungtinei Lenkijos ir Lietuvos valstybei, dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos žemių atiteko Rusijos imperijai, o Užnemunė buvo prijungta prie Prūsijos.

Iš Žemaičių vyskupijos dalies, atitekusios Prūsijai, bei Tikocino dekanato, atskirto nuo Lucko vyskupijos, Prūsijos valdžia sudarė Vygrių vyskupiją, kuri apėmė visą Lietuvos Užnemunę ir kai kurias lenkų žemes. Vyskupija oficialiai įsteigta 1797 m. kovo 16 d. Prūsijos karaliaus Frydricho Vilhelmo II ir popiežiaus Pijaus VI susitarimu. Pagal specialią popiežiaus bulę naujoji vyskupija nepriklausė jokiai metropolijai, o buvo tiesiogiai pavaldi Romai. Pirmuoju Vygrių vyskupu buvo paskirtas Mykolas Pranciškus Karpavičius.

Sintautų parapija įsteigta 1800 metais, kai vyskupas M.P.Karpavičius lankėsi Sintautuose, kur pašventino pirmojo parapijos klebono Ignoto Mecevičiaus rūpesčiu atstatytą bažnyčią. Vyskupas Sintautuose viešėjo 5 dienas ir suteikė sutvirtinimo sakramentą 5 tūkst. žmonių. Sintautų parapija buvo priskirta Alvito dekanatui.

Su Sintautų parapija yra susiję šie įvykiai:

Prieš 370 metų (1640) buvo pradėta statyti pirmoji Sintautų bažnyčia, pabaigta 1641 metais.

Sukanka 325 metai, kai į Sintautus (1685 metais) buvo paskirtas pirmasis nuolatinis kunigas.

III

Sukanka 315 metų, kai Karaliaučiuje (1695 metais) pagamintas Sintautų bažnyčios didysis varpas, kurį nupirko ir į Sintautus 1860 metais atgabeno klebonas Antanas Tatarė. Vėliau Sintautų bažnyčiai buvo nupirkti dar 2 varpai, pirkimo datos nežinomos. 1898 metų pabaigoje klebonui V.Paulioniui priimant Sintautų bažnyčios inventorių iš Vladislavovo (Naumiesčio) dekano S.Oleko, inventorizacijos akte nurodyta: „Varpinėje - 3 varpai, didžiausio varpo svoris 450 svarų, mažesniojo – 330 svarų, mažiausiojo - 180 svarų“.

1943 metais, bijantis, kad varpai dėl metalo nebūtų išgabenti į Vokietiją, buvo nukabinti ir paslėpti užkasant į žemę šalia varpinės. Tai padarė zakristijonas Juozas Liudžius ir bažnyčios komiteto pirmininkas Gaisrių kaimo ūkininkas Justinas Kaminickas.

Paslėptuosius varpus 1954 metais atsitiktinai aptiko Sintautų vidurinės mokyklos moksleiviai Vytautas Antanaitis, Algimantas Duoba ir Algimantas Pusdešris. Varpai buvo atkasti ir iš pradžių įkelti į medį. Klebono B. Lukošiaus rūpesčiu vėliau buvo pastatyta nedidelė varpinė (pastoliai) ir abu varpai pakabinti ant specialiai tam padarytos sijos. Prie šių darbų dirbo sintautiškiai Jonas Janulevičius, Albinas Miliušis, Justinas Kuras, Juozas Bakaitis, Petras Bacevičius, Simijonas Valaitis ir Kazimieras Dailidė iš Gaisrių kaimo.

Šiuo metu visi varpai nuo 1995 metų yra atstatytosios mūrinės bažnyčios bokštuose.

Prieš 210 metų (1800 metais) Sintautuose pradėjo klebonauti pirmasis Sintautų parapijos klebonas Ignotas Mecevičius. Jis iš Sintautų išvyko 1808 metais.

Prieš 180 metų (1830 m. balandžio 14 d. ) gimė ilgametis Sintautų parapijos klebonas Juozas Vasiukevičius. Mokėsi Varšuvos kunigų seminarijoje, į kunigus įšventintas 1856 metais. Į Sintautus atvyko 1863 m. po klebono Antano Tatarės suėmimo ir ištrėmimo į Penzos guberniją. Sintautuose J.Vasiukevičius paliko gilų pėdsaką, nes čia išbuvo 33 metus. Jis parapijoje propagavo blaivybę, rūpinosi kun. A.Tatarės palikta biblioteka ir rankraščiais. Aktyviai talkino knygnešiams, priešinosi rusų valdininkams, todėl buvo V.Kudirkos satyriniuose kūriniuose aprašytas kaip Tauzintų klebonas. (Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1965. T. 33. P.231). Klebonaudamas Sintautuose J.Vasiukevičius pakrikštijo net 2 būsimuosius Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarus - Joną Vailokaitį ir Justiną Staugaitį (būsimąjį Telšių vyskupą), būsimuosius kunigus Antaną Uogintą, Praną Račiūną, Juozą Vailokaitį, Juozą Vaičaitį, Joną Jakaitį, Antaną Dailidę, būsimuosius poetus Praną Vaičaitį ir Edmundą Steponaitį, būsimuosius mokytojus bei gydytojus Antaną ir Vincą Daniliauskus, Joną ir Juozą Jonikaičius, Praną Puskunigį, būsimąjį skulptorių Antaną Jucaitį ( Aleknavičius B., Aleknavičius V., Novužės krašto vaikai, , Marijampolė T.1, 1999, P. 26) ir daug kitų parapijiečių.

Klebonas J.Vasiukevičius mirė 1898 m. spalio 20 d., palaidotas Sintautų kapinėse. Paminklinėje lentoje užrašyta: ”Cze silsi Kunigas JUOZAS VASIUKEVICZIUS, gimė 14 Balandžio 1830 m., mirė 20 spaliu 1898, o buves klebonu prie szios bažnyczios 33 m. Meldžia sukalbet už jo duszią “Svejka Marija”. Pastatė sesua Ona Kauneckiene.”

Prieš 155 metus (1855 metais) Sintautų parapijos penktuoju klebonu paskirtas Antanas Tatarė. Sintautų klebonu išbuvo iki 1863 metų, už dalyvavimą sukilime ištremtas į Penzės guberniją. Iš tremties grįžo 1871 metais, mirė 1889 12 25 Lomžoje (Lenkija).

VII

Prieš 150 metų (1860 m. rugpjūčio 25) gimė ilgametis Sintautų parapijos klebonas Vincentas Paulionis, pakeitęs prieš tai buvusį kleboną J.Vasiukevičių.

Mokėsi Seinų kunigų seminarijoje, po to studijavo Romoje. Į kunigus įšventintas 1884 02 10. Teologijos daktaras. Vikaravo Račkuose, Vilkaviškyje, K.Naumiestyje. 1897-1921 metais – Sintautų, 1922-1925 Miroslavo, nuo 1926 metų Igliaukos klebonas. Parašė knygą “Ramybė nuliūdime” (1907) ir į lietuvių kalbą išvertė Tuseno (Tousaint) “Švento Pranciškaus dvylika žodžių”(1907).

Sintautuose klebonavo 24 metus. Jam klebonaujant įvyko nelaimė, 1907 m. rugsėjo 9 d. sudegė medinė Sintautų bažnyčia. Klebonas V.Paulionis ėmėsi skubių priemonių pastatyti kitą, tiesa, vėl medinę. Statant bažnyčią įvyko konfliktas su valdžia. Iš Naumiesčio atvykę cariniai pareigūnai bandė bažnyčią užantspauduoti, tačiau parapijiečiau neleido. Šis įvykis buvo vaizdžiai aprašytas katalikiškoje spaudoje” (“Šaltinis”, 1908, Nr. 2). 1909 06 13 d. per šv. Antano atlaidus neseniai įšventintas į kunigus Vincas Dumčius (kilęs iš Mockupių kaimo) naujoje bažnyčioje iškilmingai aukojo pirmąsias šv. Mišias, o kunigas V.Kulikauskas pasakė puikų pamokslą. Į pamaldas buvo susirinkę daug žmonių (“Šaltinis”, 1909, Nr. 25).

Didžiausias V.Paulionio nuopelnas Sintautams – tai mūrinė bažnyčia. Tai jis pasiūlė statyti mūrinę bažnyčią, šią idėją palaikė Naumiečio dekanas prelatas Saliamonas Olekas, pritarė Seinų vyskupas Antanas Karosas. Leidimas statyti mūrinę bažnyčią buvo gautas 1912 m. rugsėjo mėnesį, o 1913 m. birželio 15 d. per šv. Antano atlaidus jau buvo pašventinti statomos mūrinės bažnyčios kertinis akmuo ir pamatai. Sintautų mūrinės bažnyčios statybos pradžia buvo reikšmingas įvykis Zanavykijoje. Pamatų šventinimo iškilmes aprašė ir net dvi iškilmių nuotraukas išspausdino Seinuose leidžiamas “Šaltinis” (1913 08 05, Nr.31). Bažnyčios statybos darbai vyko sparčiai, 1914 m. vasarą jau buvo dengiamas bažnyčios stogas. Deja, prasidėjus karui, bažnyčios statyba sustojo. 1918 12 08 , jau atkūrus Lietuvos valstybę, parapijos susirinkime buvo nutarta bažnyčios statybą tęsti. 1921 m. rudenį buvo sudėti langai ir durys, 1922 m. pavasarį išbaltintas visas bažnyčios vidus. Pirmosios mišios buvo aukojamos 1922 m. gruodžio 8 d. Visi bažnyčios įrengimo ir grąžinimo darbai pabaigti tik 1939 metais.

V.Paulionis paliko gilų pėdsaką ir Sintautų parapijos kultūriniame gyvenime. Jo iniciatyva ir lėšomis jau 1905 metais Sintautuose buvo įsteigta biblioteka ir skaitykla. Klebonas V.Paulionis aktyviai dalyvavo įvairiuose renginiuose. Pvz. Žemės ūkio draugijos “Žagrė” 1913 m. rugsėjo 5-18 dienomis Šakiuose suorganizuotoje raguočių galvijų ir arklių parodoje V.Paulionis buvo apdovanotas pagarbos raštu už eksponuotą juodos spalvos žirgą (“Šaltinis”, 1913, Nr. 42).

Klebonas V.Paulionis Sintautus paliko 1922 metais, klebonavo Miroslave, Igliaukoje. Sulaukęs 71 metus, 1931 m. gruodžio 8 d. mirė Marijampolėje.

VIII

Prieš 150 metų klebono A.Tatarės rūpesčiu Sintautų bažnyčios šventoriuje buvo pastatyta pirmoji varpinė. 1898 metų pabaigos Sintautų bažnyčios inventorizacijos akte ji aprašoma taip: „ Bažnyčios šventorius aptvertas plytų tvora su 3 koplyčiomis. Šventoriuje į kairę nuo vartų ant akmeninių pamatų stovi medinė varpinė. Jos stogas dengtas gontomis ir nudažytas raudonais aliejiniais dažais, sienos - geltonais dažais“. 1907 metais medinė Sintautų bažnyčia sudegė, tačiau ši varpinė išliko. Laikui bėgant, ši varpinė visiškai suiro, todėl klebonaujant (1950 m. lapkritis -1953 m. kovo 09) Vytautui Gurevičiui, buvo nugriauta. Kitą varpinę pastatė klebonas Boleslovas Lukošius (klebonavo 1953 – 1958 m. kovo 06). 1981 metais greta bažnytėlės naują medinę, grakščių formų varpinę pastatė klebonas A.Maskeliūnas.

Prieš 145 metus (1865 metais) Sintautuose lankėsi Seinų vyskupas K.Lubenskis. Valdant šiam vyskupui, platesnį pripažinimą pradėjo įgauti lietuvių kalba. Amžininkų teigimu, laikydamas mišias Sintautuose, vyskupas K.I.Lubenskis procesijos metu lietuviškai užgiedojo “Garbė ir šlovė”, tuo padarydamas didelę staigmeną susirinkusiems žmonėms. Šis vyskupas pademonstravo išskirtinį rūpestį lietuviu kunigu A.Tatare, tuo metu esančiu tremtyje, nurodydamas Sintautų parapijos administratoriui teikti ištremtajam finansinę paramą.

Prieš 130 metų pradėjo veikti Rūgių kaimo koplyčia, kurios statyba buvo baigta 1879 metais, o nuo 1880 metų pradėtos laikyti pamaldos. Pirmasis koplyčią aptarnaujantis kunigas buvo Sintautų vikaras Motiejus Bukšnys. 1881-1884 metais Sintautų vikaro ir Rūgių kaimo koplyčios kapeliono pareigas ėjo Simonas Račiūnas, 1885-1891 metais – Vincas Dailidė.

Rūgiuose kasmet vykdavo šv. Jurgio ir šv. Magdalenos atlaidai, į kuriuos susirinkdavo daug žmonių. Ypač svarbūs buvo šv. Jurgio atlaidai, nes šis šventasis yra laikomas antruoju (pirmasis – šv. Kazimieras) Lietuvos globėju. Pamaldas laikydavo iš Sintautų atvykęs kunigas, kuriam patarnaudavo seniausias Rūgių kaimo gyventojas Pranas Rūgys, o jam negalint - Feliksas Žukauskas. Po pamaldų pas šio kaimo senbuvius Rūgius vykdavo vaišės, į kurias buvo kviečiami atvykę kunigai ir kiti svečiai (Babušis Br., Rūgių kaimas ir Rūgių sodyba// Zanavykija, T.1 Čikaga, 1978, P. 321-324).

Pagrindinis koplyčios prižiūrėtojas buvo Juozas Pikčilingis. Koplyčios rermonto darbus už paaukotas tikinčiųjų lėšas bei medžiagas atlikdavo broliai Juozas ir Antanas Duobos iš gretimo Mockupių kaimo.

Pamaldos Rūgių koplyčioje vyko iki 1964 metų, po to valdžia pamaldas uždraudė. Sintautų klebonas Jonas Kavaliauskas altorių, šv. Jurgio ir šv. Magdalenos paveikslus buvo perkėlė į Sintautus. Neprižiūrimas koplyčios pastatas laiko ir blogų žmonių gerokai suniokotas stovi dar ir dabar, laukia prisikėlimo.

Prieš 110 metų (1900) Sintautų parapijos įkūrimo 100-mečio proga parapijiečiai Sintautų bažnyčiai padovanojo neogotikinę prancūzų (Paryžiaus ?) auksakalio sukurtą mišių taurę, kurios pėda papuošta įspūdingomis Kristaus ir Švč. M. Marijos skulptūrėlėmis. Ši taurė Sintautų bažnyčioje yra ir dabar. Ji buvo eksponuota antrą kartą atnaujintoje (2000 m. gruodžio 20 d.) parodoje „Krikščionybė Lietuvos mene“ ir buvo tarp garsiausių prodos naujienų.

XII

Prieš 105 metus Sintautų klebono Vincento Paulionio iniciatyva ir lėšomis 1905 metais Sintautuose buvo įsteigta biblioteka ir skaitykla. Miestelio gyventojai knygas ir laikraščius galėjo skaityti skaitykloje, o kaimų gyventojai gaudavo knygų parsinešti ir į namus. Sekmadieniais skaitykloje buvo garsiai skaitomos knygos ir laikraščiai. Tokių skaitymų pasiklausyti susirinkdavo tiek žmonių, kad ne visi tilpdavo. 1905 metų pabaigoje klebono V.Paulionio rūpesčiu Sintautuose buvo atidarytas pirmasis Zanavykijoje knygynas, kuriame žmonės galėjo nusipirkti spaudinių. Šiuos kunigo V.Paulionio nuopelnus mini G.Raguotienė rašinyje “Knyga ir skaitymas Zanavykijioje (iki 1940 metų) (“Suvalkija”, 1999, Nr. 2)

XIII

Prieš 90 metų (1920-02-08) Sintautuose įsikūrė katalikiška „Pavasario“ sąjunga ir Lietuvių krikščionių demokratų partijos skyrius. „Pavasario“ sąjungos Sintautų kuopoje buvo 272 nariai, aktyviausi pavasarininkai S.Skaisgirys, A.Skaisgirys, J.Tumosa, A.Kamaitytė. 1931 m. rugėjo 17 d. Siontautuose įvyko didelė pavasarininkų šventė, kurios metu Sintautų kuopas pavadinta P.Vauičiačio vardu („Pavasaris“, 1931, Nr.19)

XIV

Prieš 70 metų (1940 metais) Sintautuose lankėsi Vilkaviškio vyskupas M.Reinys

Prieš 60 metų (1950 m. birželio 29) Sintautuose buvo suimtas Sintautų bažnyčios klebonas Jonas damijonaitis už pastangas atstatyti Sintautų bažnyčią. Jonas Damijonaitis gimė 1901 01 31 Katiliuose . Mokėsi Šakių “Žiburio” gimnazijoje ir karo mokykloje. 1923 metais įstojo į Vilkaviškio kunigų semnariją, į kunigus įšventintas 1929 06 16. Vikaravo Ilguvoje, Kaimelyje, Gelgaudiškyje, Naumiestyje ir Višakio Rūdoje. Nuo 1947 m. pabaigos iki 1950 06 29 klebonavo Sintautuose. Kalintas Vilniuje ir Solikamske (Rusija). Mirė 1951 03 09 Solikamske.

XVI

Prieš 60 metų , 1950 m. rugpjūčio 11 d. K.Naumiesčio rajono vykdomasis komitetas nusprendė nugriauti Sintautų mūrinę bažnyčią. Vietos MTS rugpjūčio 1 dieną pradėjo darbus, tačiau bažnyčios griovimui ryžtingai pasipriešino parapijiečiai, darbai buvo nutraukti.

XVII

Prieš 60 metų (1950 lapkričio mėnesį) į Sintautus klebonauti atvyko kunigas Vytautas Gurevičius (1890-1979), kuris labai energingai rūpinosi Sintautų bažnyčios atstatymu. Šiuo reikalu buvo rašomi raštai į Kauno arkivyskupijos kuriją, kuri 1952 03 13 pranešė, kad Sintautų bažnyčios atstatymo klausimas atsidūrė Maskvoje, iš kur tikimasi gauti palankų sprendimą. Deja, valdžia atstatyti bažnyčią neleido. Apimtas nevilties kunigas V.Gurevičius 1952 05 26 vyskupijos kurijai parašė: “Nesulaukdami leidimo atremontuoti bažnyčios, negalime nieko pradėti. Tai, kaip teko girdėti, Sintautų MTS rengiasi ją visiškai nugriauti. Kad nebūtų čia mano nesugebėjimas ir, kad nematyčiau bažnyčios griovimo, prašau mane , jei galima grąžinti į Išlaužą arba skirti kitur” . Kurija šio prašymo nepatenkino. Vis dar tikėdamasis palankaus valdžios sprendimo, klebonas 1952 09 17 pasiuntė į Vilnių pas Religinių reikalų įgaliotinį Sintautų parapijos komiteto atstovus Juozą Liudžių ir Oną Pečkaitienę, tačiau pasiuntiniai grįžo be rezultatų, nes įgaliotinio nerado. Į Vilnių jie važiavo ir 1952 09 25, tačiau grįžo su neigiamu atsakymu. 1952 09 27 V.Gurevičius skaudama širdimi ir labai emocingai dienoraštyje parašė: “1952 09 25 išvyko į Vilnių mano žmonės, grįžo 26 nakčia. Deja! Deja! Reikia atsižadėti savo svajonių! Baigta! Bažnyčios neleis atstatyti! Neleis! Apie tai ir svajoti nėra ko!” Energingą kunigą 1953 metų kovo 9 dieną valdžia suėmė, išvežė į lagerius, iš kurių išleido po dviejų metų. Į Sintautus kunigas V. Gurevičius grįžo tik 1964 metais kaip išlaikytinis. Kartu su kunigu J.Kavaliausku toliau tvarkė laikinosios bažnyčios ir klebonijos trobesius. Mirė 1979 m. Vilkaviškyje, palaidotas Išlauže.

XVIII

Prieš 50 metų (1960-01-27) į Sintautus klebonauti atvyko kunigas Antanas Keblaitis (1900-1965). Jis pertvarkė senąją Sintautų kleboniją: sutvarkė išpuvusias sienas, įrengė altorius, sakyklas, fisharmoniją, pertvarkė lubas, prie klebonijos galo pristatė zakristiją, o kieme pastatė medinį kryžių. Sintautuose klebonavo iki 1964-06-25, mirė 1965-07-31 Balbieriškyje, palaidotas K.Naumiesčio kapinėse.

XIX

Prieš 45 metus (1965 metais) vyko bandymas nugriauti mūrinę Sintautų bažnyčią iki pamatų. Griovimo darbus vykdė vietos kolūkiečiai ir melioratoriai, kurie pasitelkė galingą techniką. Griaunama buvo storų plieninių trosų, kuriuos tempė keli vikšriniai traktoriai, pagalba. Šoninės sienas ir kolonos buvo nugriautos, tačiau altorinė siena ir bokštai prieš “staliniecus”atsilaikė. Bažnyčios pastatas buvo pasmerktas lėtai agonijai, sienų likučiai aplinkinių kaimiečių buvo griaunami pamažu ir nuolat.

Prieš 20 metų Sintautų vidurinė mokykla įėjo į naujausių laikų istoriją kaip pirmoji mokykla Lietuvoje, atgaivinusi tikybos dėstymą. Sintautų klebono A.Maskeliūno iniciatyva tikybos mokymas fakultatyve Sintautuose pradėtas nuo 1989/90 mokslo metų pradžios Pedagogų tarybos posėdis, įvykęs 1989 08 30 , kuriame dalyvavo Sintautų apylinkės pirmininkas A.Maksvytis, mokyklos direktorius V.Balzeris, klebonas A.Maskeliūnas ir 21 mokytojas, po diskusijų vienbalsiai nusprendė patenkinti mokinių tėvų bei klebono A.Maskeliūno prašymą dėl tikybos pamokų mokykloje.

XXI

Prieš 20 metų (1990 01 06) Sintautų klebonas A.Maskeliūnas per Šakių rajono laikraštį “Draugas” kreipėsi į rajono gyventojus, įmonių , įstaigų ir organizacijų vadovus padėti sukaupti lėšų Sintautų bažnyčios atstatymui.

1990 kovo 16 d. buvo įmūryta pirmoji Sintautų mūrinės bažnyčios atstatymo plyta. Atstatymo darbus vykdė inžinieriaus Antano Šergalio vadovaujama 18 statybininkų brigada iš Kudirkos Naumiesčio, talkino vietos žmonės iš Sintautų, Veršių, Panovių, Žvirgždaičių. Ypač pažymėtini talkininkai sintautiškiai Vladas Virbickas (buvęs Sintautų kolūkio statybos brigadininkas), Bronius Bartkus, broliai Justinas ir Valentinas Murauskai. Nuo pat pradžių iki visų darbų pabaigos dirbo Veršių kaimo gyventojas Antanas Valaitis. Stogo medines konstrukcijas įrengė Juozo Antanavičiaus iš Skardupių vadovaujami dailidės, bokštų smailių konstrukcijas – inžinierius Antanas Šergalis su savo pagalbininkais. Skardinimo darbus atliko garsus stogdengys Bronius Eidukaitis iš Garliavos, Justinas Starinskas iš Kudirkos Naumiesčio ir du meistrai iš Jurbarko. Bažnyčios vidaus apdailos darbus iš medžio atliko Zigmas Pikčilingis, talkininkai Justinas Kuras ir Antanas Valaitis. Zakristijos baldus pagamino Marijampolės baldininkai, suolus – privatus meistras taip pat iš Marijampolės. Dvi meniškas klausyklas pagamino Juozas Diržius iš Kudirkos Naumiesčio. Bažnyčios vidų išpuošė Vilkaviškio statybininkai, paklodami teracines su ornamentika grindis, kurioms 12 tonų balto marmuro akmenėlių paaukojo kaunietis Šlapikas , kilęs iš Skaisgirių kaimo. Bažnyčios varpus į bokštus 1995-04-26 sukėlė meistrai Jonas Gudaitis ir Antanas Andriulaitis iš Jurbarko.

XXII

Prieš 15 metų buvo atstatyta Sintautų bažnyčia, atstatymui sunaudota per 112 tūkst. naujų plytų, ją apšildo centralinio apšildymo sistema. Bažnyčios 46 metrų aukščio bokštai – aukščiausi Zanavykijoje. 1995 m. birželio 01 d. atstatytą bažnyčios pastatą priėmė valstybinė komisija.

Sintautų bažnyčia yra eklektinio stiliaus , turinti gotikos ir vėlyvojo klasicizmo elementų. Virš fasadinių durų - rozetė, ant bokštų - smailės su kryžiais. Aštuoniuose šoniniuose languose labai meniški spalvoti vitražai, kuriuos pagal klebono A.Maskeliūno pageidavimus sukūrė vienas iš geriausių Lietuvoje vitražistų Antanas Garbauskas, kartu su broliu Aleksu Garbausku ir Vitalijumi Naumavičiumi bei vitražistas Jaunius Kaubrys iš Kauno. Žymaus skulptoriaus V.Grybo sukurtą didįjį altorių rekonstravo skulptorius Rytas Belevičius ir restauratorė Rūta Čigriejūtė. Prie Šv. Antano statulos kabo Šv.Baltramiejaus ir Šv. Jurgio, prie Švč. Marijos statulos - Šv. Kazimiero ir Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio paveikslai, kuriuos 1,2 metro aukščio drobėse nutapė Prano Grušys iš Kauno.

XXIII

Prieš 15 metų 1995 m. rugpjūčio 26 d. Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis konsekravo Sintautų bažnyčią. Prie bažnyčios konsekravimo iškilmių parengimo dirbo labai daug žmonių, kuriems vadovavo klebonas A.Maskeliūnas. Ypač daug repetavo bažnytinis choras, vadovaujamas ilgametės vadovės vargonininkės Birutės Garmuvienės. Per visą bažnyčios atstatymo laikotarpį B.Garmuvienė už bažnytinius patarnavimus neėmė jai priklausančio vargonininkės atlyginimo, jį paaukodama bažnyčios atstatymo ir papuošimo reikalams.

Iškilmėse dalyvavo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas, bažnytinės teisės daktaras vyskupas Romualdas Krikščiūnas iš Kauno, daug Vilkaviškio vyskupijos Kapitulos kanauninkų, Šakių dekanato Kudirkos Naumiesčio, Gelgaudiškio, Plokščių, Ilguvos, Lukšių, Paežerėlių, Slavikų, Sudargo parapijų klebonai, daug kitų vyskupijų kunigų, labai daug žmonių ne tik iš Šakių rajono, bet ir iš visos Lietuvos. “Visiems liudijant vyskupas J.Žemaitis ėmėsi kilnios misijos. Iš pradžių pašventintas buvo vanduo, o juo ir smilkalais – šio iškilmingo akto liudytojai. Tada Jo ekscelencija pamokslu kreipėsi į susirinkusius, kviesdamas Šventovę statyti, valyti nuo purvo ir puošti savo sielose, kad galėtų pakviesti Viešpatį visam laikui jose apsigyventi. Tuomet , Didįjį Ketvirtadienį Vyskupo pašventinta chrizma- šventu aliejumi- J.E. vyskupas J.Žemaitis ištepė altoriaus mensą. Ja buvo išteptos visos bažnyčioje kryžiumi paženklintos vietos. Rankas vyskupas nusivalė duona ir druska. Pasmilkyta mensa buvo uždengta balta drobule, tik tuomet altoriuje buvo uždegtos žvakės, altorius papuoštas gėlėmis, įnešti šventieji indai. Čia buvo paaukotos pirmosios Šventosios Mišios Dievo ir žmonių garbei. Visas apeigas lydėjo skambus Sintautų bažnyčios choro pritarimas” , - taip aprašė ceremoniją žurnalistai Giedrimė Didžiapetrienė ir Viktoras Vilčinskas (“Valsčius”, 1995 08 29, Nr. 65).

Bažnyčios konsekravimo dieną šventoriuje buvo pastatyta įspūdinga Vido Cikanos iš Lukšių skulptūra “Atmintis”, simbolizuojanti šventovės tragediją ir jos prisikėlimą. Tarsi jai yra skirti poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiai: “Kiek rovė - neišrovė, kiek skynė - nenuskynė, dėl to, kad tu šventovė…”, išrėžti medyje.

XXIV

Prieš 10 metų 2000 m. birželio 1-4 d. gausi Sintautų tikinčiųjų delegacija dalyvavo II-ajame eucharistiniame kongrese Kaune. Sintautiškius prie Kauno arkikatedros bazilikos pasitinko parapijos klebonas prelatas Antanas Maskeliūnas. Maldos tyloje visi kartu susikaupė prie neseniai Amžinybėn išėjusio kardinolo Vincento Sladkevičiaus kapo. Pirmąją dieną, po iškilmingo kongreso atidarymo, eisena su Švč. Sakramentu pajudėjo į Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią, kur vyko kongreso apeigos. Antroji kongreso diena buvo skirta katechetams ir dvasininkams. Sintautų parapijai atstovavo Carito draugijos moterys.Trečioji kongreso diena buvo vaikų ir jaunimo diena. Į kongresą atvyko gausus būrys vaikų iš Beržynų, Išdagų, Valakbūdžio, Sintautų valančiukai. Didesnį nei penkiasdešimties vaikų būrį lydėjo tikybos mokytoja Antanina Klimaitienė, mokytoja Alina Bakanauskienė, Ieva Labūnaitienė, Beržynų pagrindinės mokyklos mokiniais rūpinosi mokytoja Raselė Jakaitienė. Ketvirtos kongreso dienos darbe dalyvavo jaunos šeimos, Carito moterys. Laisvės alėja, Vilniaus gatve Švč. Sakramentas, lydimas tūkstantinės minios, buvo atneštas šventimui į Santaką.

XXV

Prieš 10 metų 2000 m. liepos 28 dieną 23 jaunuoliai iš Sintautų, vadovaujami Loretos Bingelienės dalyvavo jaunimo šventėje “Tarp Dangaus ir Žemės” Vilniuje.

Šventės atidarymas įvyko Vilniaus Kalnų parke. Visus sužavėjo be galo paprastos, mielos giesmės, kurių tekstus rado dalyvių knygelėse. Vakare prie didžiulio laužo prasidėjo Ugnies ir Taikos šventė, kuri truko iki nakties. Antrą šventės dieną įvyko pažintis su 326 metrų aukščio Vilniaus televizijos bokštu. Visi nuščiuvo ir susikaupė prie televizijos bokšto papėdėje esančio kryžiaus, pasimeldė už čia 1990 m. sausio 13-tąją žuvusius laisvės gynėjus. Liftu pasikėlę į viršų visi žavėjosi Vilniaus grožiu iš paukščio skrydžio.

XXVI

Prieš 10 metų 2000 m. rugpjūčio 18 d. įvyko I-asis pasaulio sintautiškių suvažiavimas Sintautuose. Šis suvažiavimas – tai didžiausias viešosios įstaigos “Sintautų akademija” ir Šakių rajono savivaldybės kultūros skyriaus 2000-ųjų metų renginys. Suvažiavimo surengimo iniciatyvinė grupė: Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojai A.Vidžiūnas ir F.Palubinskas , Šakių dekanas ir Sintautų bažnyčios klebonas garbės prelatas A.Maskeliūnas, Lietuvių jaunimo bendrijos “Lituanica” vadovas G.Bukauskas, Sintautų seniūnas A.Maksvytis, mokytoja M.Puodžiukaitienė, Sintautų kultūros namų direktorė L.Girdauskienė, žurnalistai G.Didžiapetrienė (“Valsčius”), A.Ūsas (Lietuvos radijas), VšĮ “Sintautų akademijos” įkūrėjas V.Girdauskas. Į suvažiavimą buvo kviečiami pagal 1923 metų surašymą Sintautų valsčiui priklausiusių kaimų gyventojai paminėti Sintautų parapijos 200 metų ir Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios atstatymo 5-tųjų metinių jubiliejus. Šiame suvažiavime dalyvavo labai daug sintautiškių iš gretimų parapijų, didmiesčių, sostinės, Vokietijos, JAV, Kanados ir kitų užsienio šalių.

Neoficialiai suvažiavimas prasidėjo anksčiau – 2000-08-09 tarptautiniu tautodailininkų seminaru - stovykla “Sintautai-2000”. Jame dalyvavo 16 menininkų: Finn Have ir Steen Rasmussen iš Danijos, Stina Svambring iš Švedijos, Ana Lenko ir Pavelas Saveljevas iš Rusijos, tapytojai R.Amonienė, E.Dragūnaitytė, B.Jakštienė, E.Ruzgienė, G.Didžiapetrienė, A.Zokas, A.Janonis, drožėjai V.Paukštys, S.Kudirka, Z.Sederevičius, skulptorius V.Cikana.

Paskutinę stovyklos dieną (2000 08 18) oficialiai prasidėjo suvažiavimas. Tą dieną įvyko menininkų darbų paroda ir mokslinė konferencija “Sintautai amžių sandūroje”. Mokslinėje konferencijoje buvo perskaityti pranešimai: kultūros istoriko A.Vaičiūno - “Sintautų istorija. Sintautiškių veikla pasaulyje”, dr. J.Jurevičiaus - “Tatarė Sintautuose”, mokytojos V.Vilčinskienės - “Dievas kviečia gyventi, Dievas kviečia dirbti. Sintautų parapijai - 200”, mokytojos A.Klimaitienės - “Katalikiškos organizacijos Sintautuose - angelaičiai, pavasarininkai, ateitininkai, skautai, valančiukai ir kiti”, Vilniaus Universiteto docentės G.Raguotienės - “Kultūrinės organizacijos Sintautuose. V.Steponaitis - istorikas ir bibliografas”, mokytojos M.Puodžiukaitienės - “Literatūriniai Sintautai. Sintautiškių menas”, mokytojo J.Augustaičio - “Senoji Sintautų mokykla”, mokytojos I.Strokienės - “Sintautų mokykla XXa. pabaigoje - XXIa. pradžioje”, žurnalisto A.Andrijono - “Sintautiečiai savanoriai, šauliai, karininkai”, Nepriklausomybės akto signataras A.Endriukaičio - “Pokaris, tremtis, pasipriešinimas Sintautų valsčiuje”, Rumokų bandymų stoties direktoriaus dr. J.Kauno - “XXa. pabaigos - XXIa. pradžios Sintautų gyvenimo problemos ir perspektyvos”), Sintautų seniūno A.Maksvyčio - “Sintautai XXI a. pradžioje”.

Antrąją suvažiavimo dieną Sintautų vidurinėje mokykloje esančiame Literatūros muziejuje įvyko sintautiškių poetų ir prozininkų kūrinių paroda. Parodą atidarė literatūros muziejaus vedėja mokytoja M.Puodžiukaitienė. Į parodą atvykę autoriai kalbėjo apie savo darbus, skaitė eiles. Pažymėtina, kad Sintautų žemė pagimdė ir užaugino net 23 poetus ir prozininkus. Suvažiavimo metu veikusioje parodoje savo darbus eksponavo ne vien tautodailininkų seminaro dalyviai, bet ir kiti menininkai. Gausių lankytojų akis džiugino Roko Stepulaičio akvarelės, grafika, akmens ir medžio darbai, Kęstučio Orento medžio skulptūrėlės, Genovaitės Skaisgirytės-Morkūnienės margučiai, austi ir megzti drabužiai, Juozo Baukaus iš Australijos darbas, Irenos Lukoševičiūtės-Skučienės tekstilė, J.Daniliauskienės ir N.Jurėnienės karpiniai. Suvažiavimo dalyviai ir svečiai pamatė fotomenininko Gedimino Jokūbaičio filmą apie pirmąsias Sintautų bažnyčios konsekravimo metines, profesoriaus P.Bingelio lankymąsi Sintautuose, kinopasakojimą apie V. Duobą “Skrendu, skrendu” ir fragmentus iš pirmosios Pasaulio sintautiškių suvažiavimo dienos.

Sekmadienį (paskutinę suvažiavimo dieną) atstatytoje Sintautų bažnyčioje įvyko iškilmingos pamaldos, po kurių Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis 73 jauniesiems katalikams suteikė Sutvirtinimo sakramentą.

XXVII

Prieš 5 metus (2005) LRT žurnalistė Nijolė Baužytė serijoje „Mūsų miesteliai“ sukūrė videofilmą „Sintautai“, kuriame papasakota Sintautų istorija nuo seniausių laikų iki nūdienos.

XXVIII

Prieš 5 metus (2005) Sintautuose įvyko kunigo Antano Tatarės 200-ųjų gimimo metinių minėjimas, kuriame dalyvavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, Sintautų klebonas Popiežiaus Garbės prelatas Antanas Maskeliūnas, daug parapijiečių. Iškilmingą pranešimą skaitė Vilniaus pedagoginio universiteto dėdtytoja Vida Girininkienė. Ta pačia proga Sintautų pagrindinės mokyklos mokytoja Marija Puodžiukaitienė išleido knygą „Rašytojas ir švietėjas kunigas Antanas Tatarė : biografinė apybraiža“ (Kaunas, 2005).

Juozas Jacevičius