SINTAUTAI

                                                                                                               MŪSŲ DRAUGAI

     Yra šalis , kur upės teka linksmai tarp girių ūžiančių               www.manorajonas.lt

     Ir meiliai tarpu savęs šneka prie giesmininkų vėversių.         www.sintautai.lt   

    Ten prakaitas aplieja žmones prie vasaros darbų sunkių         ww.sintautai.sakiai.lm.lt

    Ir prastas aprėdals marškonis apdengia sąnarius visų.  

                                                                   Pranas VAIČAITIS

             Kalbėdami apie Sintautus mes visi prisimename Praną Vaičaitį (1876-1901) - bene lietuviškiausią poetą. Visas dėmesys sutelktas Pr. Vaičaičio asmenybei tapo atskira kultūrine vertybe, įsitvirtinusia zanavykiško krašto žmonių sąmonėje.

            Nuo 1996 metų Sintautai turi savo himną, o nuo 2001 metų herbą ir vėliavą. Herbe pavaizduota trijų upelių santaka ir trys dobilo lapai, kurie simbolizuoja brolius įkūrusius miestelį, vietovės žemdirbišką charakterį, o jų auksinė spalva krašto turtingumą.

Trumpa Sintautų miestelio istorija

Juozas Jacevičius

Sintautų miestelio pradžia.

 Kaip teigia istorikai ir liudija archeologiniai radiniai, žmonės Sintautų apylinkėse gyveno jau mezolite (VIII tūkstantmetis prieš Kristų – IV tūkstantmečio prieš Kristų vidurys). 1946 m. Gaisrių kaimo ( 2 km į pietus nuo Sintautų) gyventojo Simijono Valaičio žemės sklype rastas 19 cm ilgio, 6 cm pločio, 5 cm storio, su maždaug 2,5 cm diametro konusine anga akmeninis kaplys, kuris jau priskiriamas neolitui – baltų kultūros susidarymo laikotarpiui (IV tūkstantmečio prieš Kristų vidurys – II tūkstantmečio prieš Kristų vidurys). Kaplys yra žemdirbystės įrankis, vadinasi, tuo metu Sintautų apylinkėse jau gyveno sėslūs žmonės, kurie kirto girias ir dirbo žemę.

Pirmieji kaimai Paprūsėje atsirado per karalienės Bonos vykdytą šių žemių kolonizavimą. 1561 m. palei sieną nuo Jurbarko iki Kibeikių atsirado kaimų, esančių į pietus nuo Virbalio. Jie sudarė 3 vaitystes: Užnemunės, Pašešupio ir Naujosios Valios.

Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie Sintautus yra aptinkami 1561 m Jurbarko ir Naujosios Valios inventoriuje. Jame pažymėta, kad prie Šešupės ir Aukspirtos upelio 3 valakus lauko žemės paėmė Petras, Vilius, Jurgis ir Grigas Suntautaičiai. Sintautų kaimo pavadinimas ir kilo nuo šių pirmųjų gyventojų pavardės. 1697 m. Sintautuose lankėsi Žemaičių vyskupas J.J.Krišpinas Kiršenšteinas, kuris vizitacijos akte parašė radęs Sintautuose 1641 metais ant Pentos upelio kranto pastatytą nedidelę bažnyčią.

Taigi, Sintautai atsirado tarp 1561 (Jurbarko ir Naujosios Valios inventoriaus duomenys) ir 1641 metų (1697 m. vyskupo vizitacijos akto duomenys). Kunigas dr. J.Totoraitis nurodo, kad Sintautai įsikūrė veikiausiai “nedaug pirma už 1641 metus” (J.Totoraitis, Sūduvos Suvalkijos istorija. T. 1 Kaunas, 1938. P. 660). Nustatyti tikslesnę Sintautų atsiradimo datą trūksta duomenų.

Nuo seniausių laikų iki XIX a.

1703 metais Sintautuose antrą kartą lankėsi vyskupas J. J. Krišpinas Kiršenšteinas. 1738 metais Sintautuose buvo tik trys kiemai (Lietuvos valstybės istorijos archyvas, SA-3774, l. 905). Gyventojų kūrimasis aktyviai vyko maždaug iki šio šimtmečio pabaigos.

A.Chodkevičius Sintautų gyventojams 1735 12 10 išrūpino 4 prekymečių privelegiją (Meilus E., Lietuvos miestų, miestelių steigimo ir turgų bei prekymečių privelegijos XVII a. antroje pusėje – XVIII a.// Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, T.1 , Vilnius, 1988. P. 82-83). 1744 metais Sintautai jau vadinami miesteliu.

Juozapas Poniatovskis 1780.06.01 Sintautams vėl išrūpino prekybos privelegiją, kuria Sintautuose leistas savaitinis turgus ir 4 prekymečiai, tačiau Sintautai į didesnę gyvenvietę neišaugo, nes juos nustelbė Naumiestis bei Šakiai.

1788 metais medinė bažnyčia sudegė, tais pačiais metais atstatyta. 1800 metais Sintautuose lankėsi vyskupas M.P.Karpavičius, kuris pašventino Sintautų bažnyčią, kartu įsteigdamas ir parapiją.

Nuo XIX a. iki 1918 m.

 1800 metais Sintautuose pradėjo klebonauti pirmasis Sintautų parapijos klebonas Ignotas Mecevičius. Jis iš Sintautų išvyko 1808 metais.

Gyventojų skaičius Sintautuose pamažu didėjo – 1827 metais buvo 36 kiemai ir 334 gyventojai, 1887 metais – 388 gyventojai, 1897 metais – 458 gyventojai.1908 metais Sintautų parapija turėjo 4588 gyventojus.

Sintautuose nuo XIX a. pradžios veikė parapinė mokykla. 1819 metais joje mokėsi 48 vaikai. 1839 m. buvo atidaryta valdinė mokykla, 1841 metais joje mokėsi - 12, 1844 metais – 33, 1852 metais - 14, 1854 metais – 23 , 1857 metais - 33, 1859 metais – 85, 1860 metais 86 mokiniai.

1905 metais - atidarytas pirmasis Zanavykijoje knygynas, 1906 metais – pastatyta nauja pradžios mokykla. 1907 metais įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius.

1855 m. Sintautų klebonu buvo paskirtas Antanas Tatarė-vienas žymiausių Zanavykijos švietėjų ir rašytojas. Jis paliko didžiulį pėdsaką Sintautuose: suremontavo bažnyčią, pastatė varpinę, nupirko didelį varpą, bet ir domėjosi ūkininkavimu, skleidė naujas idėjas. Jam patariant ir skatinant aplinkinių kaimų gyventojai pradėjo keltis į vienkiemius.1863 m. už paramą sukilėliams A.Tatarė buvo ištremtas į Penzos guberniją ir daugiau į Sintautus negrįžo. 1887 m. Sintautuose lankėsi garsus profesorius E.Volteris, kuris Sintautų bažnyčios bokšte rado A.Tatarės parašytos knygos“Pamokslai gražių žmonių” rankraštį. Ši knyga buvo išleista 1900 m. Amerikoje. E.Volterio apsilankymas Sintautuose buvo lemtingas, nes Sintautų bažnyčia 1907 metais sudegė ir minėtas rankraštis būtų žuvęs.

Ne mažesnį pėdsaką Sintautuose paliko ir A.Tatarę pakeitęs klebonas Juozas Vasiukevičius, čia išbuvęs 33 metus. Jis parapijoje propagavo blaivybę, aktyviai talkino knygnešiams, priešinosi rusų valdininkams, V.Kudirkos satyriniuose kūriniuose aprašytas kaip Tauzintų klebonas. (Lietuvių enciklopedija, Bostonas, 1965. T. 33. P.231).

1901 metais Sintautai gedėjo anksti mirusio poeto Pr.Vaičaičio, kuris buvo palaidotas Sintautų kapinėse.

1910 metais Sintautuose įvyko didelis gaisras, per kurį sudegė 8 namai. 1913 metais pradėta mūrinės Sintautų bažnyčios statyba.

1914 metais prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Pirmieji kaizerio kareiviai Sintautuose pasirodė 1914 m. rugsėjo 1 d., areštavo valsčiaus viršaitį P.Zecą ir kunigą Juozą Arnastauską. Vokiečiai pradėjo šeimininkauti aplinkiniuose kaimuose reikalaudami maisto produktų, ėmė gyvulius, grūdus, šieną. Kareiviai pasitraukė tik rugsėjo 19 d. spėję padaryti žalos už 100 tūkst. rublių. Vokiečių kareiviai dar kartą (1915 metų vasarį) užėmė Sintautus, šį kartą miestelis nukentėjo mažiau (K.Misius, „Iš Sintautų miestelio ir apylinkių praeities“/ „Sintautai.Žvirgždaičiai“, V., 1996, P.27)

Per tarpukarį. 1918 m. Lietuva atgavo nepriklausomybę. Kartu su kitais 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašė ir 3 Sintautų parapijos sūnūs: Jonas Vailokaitis iš Pikžirnių kaimo, Justinas Staugaitis iš Tupikų kaimo ir Saliamonas Banaitis iš Vaitiekupių kaimo. Kuriantis Lietuvos valstybei, sintautiškiai vieni pirmųjų stojo į Lietuvos kariuomenę. 1919 metų pradžioje kapitonui P.Kaunui paraginus, į besikuriančią Lietuvos kariuomenę užsirašė net 33 savanoriai.

1919 m. liepos 1 d. Lietuvos Vyriausybė patvirtino Sintautų valsčių.

Anglija 1919.09.26 d. oficialiai pripažino Lietuvos valstybę, ta proga spalio 5 dieną Sintautuose įvyko didžiulė demonstracija, kurioje amžininkų teigimu galėjo dalyvauti net 15 tūkst. žmonių. Iškilminga eisena su tautinėmis vėliavomis nuo valsčiaus raštinės patraukė bažnyčios link, giedojo choras. Minėjimo organizatoriai rinko aukas Lietuvos kariuomenei, platino paskolos lakštus (Laisvė, 1919, Nr.116).

Atkūrus Lietuvos valstybę, sintautiškiai pradėjo vienytis į ūkines bendrijas, skatinančias ūkio kilimą. 1923 metais Sintautuose buvo 46 kiemai ir 359 gyventojai. 1924 metais buvo įkurta viena pirmųjų Lietuvoje pieno perdirbimo bendrovių, 1923 metų balandį įsteigtas Sintautų liaudies bankas “Penta”, kuris turėjo 94 narius. 1920.02.08 d. Sintautuose įsikūrė “Pavasario” sąjungos ir Lietuvių krikščionių demokratų partijos, o 1920.04.09 d. – Ūkininkų sąjungos skyrius.

1924 metais Juozo Kamaičio vadovaujamas Sintautų bažnyčios choras dalyvavo pirmojoje Dainų šventėje Kaune.

Sintautuose prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo valsčiaus valdyba, pradinė mokykla, sveikatos ir veterinarijos punktai, vaistinė, paštas (nuo 1929 metų – ir telegrafas), agronomo įstaiga, policijos nuovada, nuo 1935 metų – šaulių ugniagesių komanda. Gausėjo mūrinių pastatų: 1937.08.25 d. buvo atidaryta nauja mūrinė pieninė, 1939 metais pastatytas mūrinis valsčiaus pastatas - pirmasis dviaukštis pastatas Sintautuose.

Sovietinio režimo metai.

1940 metais Sovietų Rusijai okupavus Lietuva prarado nepriklausomybę. Sintautų parapijai tada priklausė 4673 katalikai. 1941 metų birželio 14 dieną sovietų valdžios suplanuotas ir vykdomas vietos žmonių trėmimas į Sibirą skaudžiai palietė Sintautus.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjo karas. Pirmosiomis karo valandomis jokių karo veiksmų Sintautų apylinkėse nebuvo.

Karo pabaigoje, frontui priartėjus prie Sintautų, jų apylinkėse vyko aršūs mūšiai. 1944 metų rugpjūčio 15 dieną parapijiečiai paskutinį kartą rinkosi bažnyčion. Po pamaldų prasidėjo smarkus šaudymas, kuris tęsėsi ir kitą dieną. Rugpjūčio 17 dienos pavakare miestelyje pasirodė pirmieji raudonarmiečiai. Rugpjūčio 19 dieną į bažnyčios bokštą sovietų kariai įsivedė telefono ryšį ir iš ten pranešinėjo žvalgybos žinias. Vokiečiai tai pastebėjo ir bažnyčia tapo taikiniu. Padegamasis sviedinys pramušė stogą, viduje užsiplieskė liepsna. Labiausiai ji apgadino stogą, mažiau pažeidė bažnyčios vidų, sienas.

Pokario metais remontuoti bažnyčios nebuvo leista, pamaldos vyko buvusioje klebonijoje. 1950 m. birželio 29 d. Sintautuose buvo suimtas Sintautų bažnyčios klebonas Jonas Damijonaitis už pastangas atstatyti Sintautų bažnyčią. Mūrinė bažnyčia bandyta visiškai nugriauti (1965 ir 1986 metais), bet iki galo tai nepavyko padaryti.

1945 metais atidaryta Sintautų progimnazija, 1954 metais- įsteigta vidurinė mokykla, 1958 metais – išleista pirmoji abiturientų laida, 1964 metais mokykloje įsteigtas literatūrinis muziejus, 1967 metais pastatytas dabartinės mokyklos pastatas-priestatas prie buvusio valsčiaus pastato. 1989 metais Sintautų vidurinė mokykla įėjo į naujausių laikų istoriją kaip pirmoji mokykla Lietuvoje, atgaivinusi tikybos dėstymą.

1986 metais pastatytas mūrinis kultūros centro pastatas.

Nepriklausomybę atgavus.

1990 metais Lietuva atkūrė nepriklausomybę, tais pačiais metais prasidėjo mūrinės Sintautų bažnyčios atstatymo darbai. Pirmoji bažnyčios atstatymo plyta buvo įmūryta 1990 m. kovo 16 d. Atstatytą bažnyčios pastatą 1995 06 01 priėmė valstybinė komisija, o 1995 m. rugpjūčio 26 d. Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis konsekravo atgimusią šventovę.

1990 metais įsikūrė folkloro ansamblis „Santaka“, 1999 metais – vidutinio amžiaus tautinių šokių kolektyvas „Sintuola“.

1997-06-28 d. įsteigta neformalaus suaugusiųjų švietimo organizacija „Sintautų akademija“.

1998 metais Sintautuose buvo 302 kiemai ir 631 gyventojas. 2000 metais pradėtas leisti kasmetinis Sintautų kalendorius.

2000 m. rugpjūčio 18 d. įvyko I-asis pasaulio sintautiškių suvažiavimas Sintautuose. Tą dieną įvyko menininkų darbų paroda ir mokslinė konferencija “Sintautai amžių sandūroje”. Mokslinėje konferencijoje buvo perskaityti pranešimai: kultūros istoriko A.Vaičiūno - “Sintautų istorija. Sintautiškių veikla pasaulyje”, dr. J.Jurevičiaus - “Tatarė Sintautuose”, mokytojos V.Vilčinskienės - “Dievas kviečia gyventi, Dievas kviečia dirbti. Sintautų parapijai - 200”, mokytojos A.Klimaitienės - “Katalikiškos organizacijos Sintautuose - angelaičiai, pavasarininkai, ateitininkai, skautai, valančiukai ir kiti”, Vilniaus Universiteto docentės G.Raguotienės - “Kultūrinės organizacijos Sintautuose. V.Steponaitis - istorikas ir bibliografas”, mokytojos M.Puodžiukaitienės - “Literatūriniai Sintautai. Sintautiškių menas”, mokytojo J.Augustaičio - “Senoji Sintautų mokykla”, mokytojos I.Strokienės - “Sintautų mokykla XXa. pabaigoje - XXIa. pradžioje”, žurnalisto A.Andrijono - “Sintautiečiai savanoriai, šauliai, karininkai”, Nepriklausomybės akto signataras A.Endriukaičio - “Pokaris, tremtis, pasipriešinimas Sintautų valsčiuje”, Rumokų bandymų stoties direktoriaus dr. J.Kauno - “XXa. pabaigos - XXIa. pradžios Sintautų gyvenimo problemos ir perspektyvos”), Sintautų seniūno A.Maksvyčio - “Sintautai XXI a. pradžioje”.

Antrąją suvažiavimo dieną Sintautų vidurinėje mokykloje esančiame Literatūros muziejuje įvyko sintautiškių poetų ir prozininkų kūrinių paroda. Į parodą atvykę autoriai kalbėjo apie savo darbus, skaitė eiles. Pažymėtina, kad Sintautų žemė pagimdė ir užaugino net 23 poetus ir prozininkus.

Suvažiavimo metu veikusioje parodoje savo darbus eksponavo ne vien tautodailininkų seminaro dalyviai, bet ir kiti menininkai. Gausių lankytojų akis džiugino Roko Stepulaičio akvarelės, grafika, akmens ir medžio darbai, Kęstučio Orento medžio skulptūrėlės, Genovaitės Skaisgirytės-Morkūnienės margučiai, austi ir megzti drabužiai, Juozo Baukaus iš Australijos darbas, Irenos Lukoševičiūtės-Skučienės tekstilė, J.Daniliauskienės ir N.Jurėnienės karpiniai. Suvažiavimo dalyviai ir svečiai pamatė fotomenininko Gedimino Jokūbaičio filmą apie pirmąsias Sintautų bažnyčios konsekravimo metines, profesoriaus P.Bingelio lankymąsi Sintautuose, kinopasakojimą apie V. Duobą “Skrendu, skrendu”.

2001-06-21 d. Heraldikos komisija patvirtino Sintautų herbą (sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas), tais pačiais metais pirmą kartą buvo iškelta ir Sintautų vėliava, kurią išsiuvinėjo Daiva Šuopienė.

2005 metais LRT žurnalistė Nijolė Baužytė serijoje „Mūsų miesteliai“ sukūrė videofilmą „Sintautai“, kuriame papasakota Sintautų istorija nuo seniausių laikų iki nūdienos.

_______________________